Nakties Metu Džiūsta Burna

Naktinis burnos džiūvimas gali turėti įvairių priežasčių, ir tai gali būti nemalonu, nepatogu ar netgi sukelti diskomfortą miegant. Kserostomija – sausos burnos sindromas, kuomet burnoje neišsiskiria pakankamai seilių ir pacientas jaučia nuolatinį (arba tik naktinį) burnos džiūvimą. Sausumas burnoje ir gerklėje kelia diskomfortą ir kenkia bendrai burnos ir dantų sveikatai. Tai erzina, apsunkina kalbą, sukelia blogą burnos kvapą. Mažas seilių išsiskyrimas didina karieso riziką.

Sausos burnos sindromas dažniausiai vargina vyresnius nei 65m. žmones, bet jis gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui. Kserostomija dažniau pasitaiko moterims. Taip atsitikti gali dėl daug priežasčių, kai sumažėja seilių išsiskyrimas.

Sausos burnos simptomai:

  1. Nakties metu džiūsta burna.
  2. Bendras nuolatinis sausumo pojūtis tiek burnoje, tiek gerklėje.
  3. Nuo sausumo sudirgusi gerklė, norėjimas kosėti.
  4. Sausos lūpos, trūkinėjantys jų kampai.
  5. Nuolatinis troškulys, jausmas, kad neatsigeri.
  6. Esant dideliam burnos sausumui, gali atsirasti žaizdelių.

Jeigu nakties metu džiūsta burna ar kyla tpanašios problemos, svarbu atkreipti dėmesį į galimas priežastis ir ieškoti būdų, kaip pagerinti burnos būklę. Štai keletas galimų priežasčių ir rekomendacijų:

Galimos priežastys:

  1. Kvėpavimas per burną. Jei kvėpuojate per burną miegant, natūralu, kad džiūsta burna. Kvėpavimas per nosį įprastai padeda išlaikyti natūralią burnos drėgmę.
  2. Knarkimas. Knarkiant burna būna pravira, todėl ji gali išdžiūti.
  3. Dehidratacija. Nepakankamas skysčių suvartojimas gali prisidėti prie burnos džiūvimo. Ypač svarbu gerti pakankamai vandens per dieną.
  4. Naktinis sausos burnos sindromas. Kai kurie žmonės patiria naktinį sausos burnos sindromą, kai naktį sumažėja seilių gamyba.
  5. Tam tikrų vaistų šalutinis poveikis. Kai kurie vaistai gali sukelti burnos džiūvimą kaip šalutinį poveikį. Burnos džiūvimas yra vienas iš daugiau nei 400 medikamentų šalutinių poveikių.
  6. Ligos. Kai kurios ligos, kaip diabetas, pienligė, Krono, Alzheimerio ligos gali turėti įtakos burnos sausumui.
  7. Netinkama mityba. Nevisavertė mityba gali turėti įtakos sausos burnos jausmui.
  8. Rūkymas. Tabakas stabdo seilių išsiskyrimą.
  9. Alkoholio ir kofeino vartojimas. Per didelis alkoholio ir kofeino vartojimas gali turėti dehidratuojantį poveikį.

Rekomendacijos:

  1. Gerkite pakankamai vandens. Užtikrinkite, kad per dieną pakankamai gertumėte vandens.
  2. Naudokite oro drėkintuvą. Oro drėkintuvas gali padėti išlaikyti oro drėgmę kambaryje, kas gali sumažinti burnos džiūvimą.
  3. Venkite alkoholio ir kofeino vakare. Vakarais vartojamas alkoholis ir kofeinas gali padidinti dehidrataciją, todėl stenkitės šiuos gėrimus riboti.
  4. Patikrinkite vaistų šalutinį poveikį. Jei manote, kad vaistas, kurį vartojate, gali sukelti burnos džiūvimą, pasitarkite su gydytoju, gal jį galima pakeisti kitu.
  5. Vengkite kvėpavimo per burną.Jei turite kvėpavimo problemų miegant arba dažnai būnate prasižiojęs dienos metu, pasitarkite su gydytoju dėl galimų situacijos prendimo būdų. Galbūt reikės konsultuotis su specialistu, kad rastumėte efektyvų būdą tvarkyti kvėpavimo sutrikimus.

Jeigu burnos sausumas susijęs su įpročiais, tai lengva sutvarkyti tuos įpročius pakoregavus. Reikėt apriboti gazuotus saldžius gėrimus, aštrų, rūgštų maistą, neskalauti burnos alkoholio turinčiais skysčiais. Naudokite burnos sausumui mažinti skirtas dantų priežiūros priemonės, galite kramtyti gumą be cukraus, čiulpti specialias pastilles su ksilitoliu. Gerkite daugiau vandens.

Jei džiūsta burna ir tai tęsiasi arba jums tai kelia susirūpinimą, būtų geriausia pasitarti su gydytoju ar odontologu, kuris galėtų atlikti išsamų tyrimą ir pateikti individualius patarimus.