DUK

Atvykimas

Kur mus rasti?
Mus rasite A. Juozapavičiaus g. 6A, Vilniuje, netoli Žaliojo tilto.
Kur parkuoti automobilį?
Automobilį patogu palikti gatvėje šalia klinikos (gatvės parkingas, raudona zona) arba šalia esančiose parkavimo aikštelėse:
- už 50m. Unipark, (A. Juozapavičiaus 6),
- už 130m. Parkavimasmieste.lt (Kalvarijų g ir A.Juozapavičiaus g. kampas).
Kadangi vietų užimtumas gali skirtis, atvykstant pirmą kartą rekomenduojame pasilikti šiek tiek papildomo laiko parkavimui.
Kaip atvykti viešuoju transportu?
Artimiausios viešojo transporto stotelės yra Žaliasis tiltas (Kalvarijų g.) ir Lvivo (Šeimyniškių g.). Patogiausią maršrutą pagal savo buvimo vietą lengviausia pasitikrinti viešojo transporto planavimo programėlėse arba žemėlapiuose, įvedus mūsų adresą A. Juozapavičiaus g. 6A, Vilnius.

Pirmas vizitas

Kaip užsiregistruoti vizitui?
Užsiregistruoti galite telefonu +370 655 69272, el. paštu klinika@ortodenta.lt arba per registracijos formą mūsų svetainėje. Jei nesate tikri, kokio specialisto jums reikia, registratūra padės pasirinkti tinkamiausią vizitą.
Kodėl verta pasitikėti mūsų klinika?
Renkantis odontologijos kliniką, svarbu pasitikėjimas. Mes dirbame kaip komanda, kiekvienu atveju tarpusavyje bendraujame, tariamės ir planuojame kartu, randame sprendimus net sudėtingiausiose situacijose. Deriname ilgametę patirtį, patyrusius specialistus, modernias technologijas ir jaukią aplinką, kad kiekvienas apsilankymas būtų komfortiškas, saugus ir pritaikytas būtent jums.
Pirmasis vizitas
Į pirmąjį vizitą atvykite 5-10 min anksčiau, nes klinikoje reikės užpildyti standartinius dokumentus. Jeigu skaitymui naudojate akinius, pasiimkite juos. Turėkite asmens dokumentą. Įvertinkite eismo galimybes, pasilikite laiko rezervą nenumatytiems atvejams. Jeigu turite rentgeno nuotraukas, jas atsineškite arba persiųskite mums el. paštu klinika@ortodenta.lt
Ar pirmo vizito metu jau pradėsite gydymą?
Jeigu registruojantis pasakysite, kad norite konsultacijos ir gydymo, suplanuosime jums ilgesnį vizitą ir esant galimybei, pradėsime gydymą. Jeigu norite tik konsultacijos, gydymą atidėsime vėlesniam laikui. Registracijos metu informuokite administraciją ko tikitės iš vizito.
Ar galima atvykti tik konsultacijai, jei dar nesu apsisprendęs dėl gydymo?
Taip. Konsultacijos tikslas ir yra įvertinti situaciją, atsakyti į klausimus, aptarti galimus gydymo variantus ir padėti apsispręsti.

Atsiskaitymas

Kokie galimi atsiskaitymo už gydymą būdai?
Už gydymą galima atsiskaityti grynaisiais (iki 5000 eur), banko kortele, sveikatos draudimu, o kai kuriais atvejais išsimokėtinai, jei esate sudarę sutartį su lizingo bendrove. Jeigu planuojate kortele atsiskaityti didesnėmis sumomis, rekomenduojame pasitikrinti mokėjimo limitus.
Ar galima atsiskaityti sveikatos draudimu?
Taip, dažniausiai su draudimu galima atsiskaityti už įvairias odontologines procedūras, tiksli kompensavimo apimtis priklauso nuo jūsų turimo draudimo plano. Šiuo metu bendradarbiaujame su Ergo, Gjensidige, Seesam, BTA ar Compensa draudimo bendrovėmis.
Ar išrašote sąskaitas faktūras?
Taip, sąskaitos faktūros išrašomos vizito metu arba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo apmokėjimo datos.

Gydymas

Ar galima vieno vizito metu atlikti kelias procedūras?
Taip, kai kuriais atvejais tai įmanoma ir net naudinga. Gydymo planą stengiamės sudaryti taip, kad pacientui reikėtų kuo mažiau apsilankymų.
Kaip išvengti dažnų gydymo vizitų?
Jei gydymas apima kelias sritis, stengiamės jį planuoti kuo patogiau, t.y. tą pačią dieną vienas po kito deriname kelių specialistų procedūras, o terapiniam gydymui rezervuojame ilgesnius vizito laikus. Taip galima sutaupyti laiko ir gydymo kaštus.
Ar lankysiuosi visada pas vieną gydytoją?
Turime visų sričių specialistus, kurie pagal savo antrinio lygio licencijas atlieka skirtingas procedūras, pavyzdžiui, periodontologas, endodontologas, chirurgas, ortodontas ar gydytojas, atliekantis estetinį plombavimą. Toks komandinis darbas leidžia kiekvieną gydymo etapą patikėti būtent tos srities profesionalui taip užtikrinant maksimalią kokybę vizitų kontrolę.
Ar gausiu aiškų gydymo planą?
Taip, prieš pradedant sudėtingesnį ar ilgesnį gydymą sudaromas individualus gydymo planas. Jo metu aptariama situacija, gydymo etapai, prioritetai, terminai ir gydymo kaštai.
Kodėl reikėtų atlikti profesionalią burnos higieną prieš kitus gydymus?
Tvarkinga burnos būklė padeda ilgiau išsaugoti savus dantis ir sudaro geresnes sąlygas kokybiškam gydymui. Net ir kruopščiai valant dantis, jų paviršius dengia nematomas bakterinis sluoksnis (biofilmas), kurį svarbu pašalinti profesionaliai. Tai ypač svarbu prieš plombavimą, protezavimą, implantaciją ar kitus gydymus, nes švarūs paviršiai padeda užtikrinti ilgaamžiškesnį rezultatą. Atlikti profesionalią burnos higieną, nepriklausomai nuo asmeninių įgūdžių, rekomenduojama 1–2 kartus per metus.
Kodėl kartais girdžiu „jūs nepakankamai valote dantis“, nors juos valau kasdien?
Mes tikime, kad pacientai dantis valo. Tačiau dažniausia problema ne kiekyje, o valymo kokybėje - neteisinguose judesiuose ar netinkamai pasirinktose priemonėse. Todėl daug dėmesio skiriame pacientų mokymui: parenkame priemones, paaiškiname kaip jas naudoti būtent jūsų situacijoje, ir padedame susikurti veiksmingą priežiūros rutiną namuose.
Ar burnos higiena būtina prieš implantaciją ar protezavimą?
Taip, gera burnos higiena prieš implantaciją ar protezavimą yra labai svarbi. Tai sumažina komplikacijų riziką, o kai dantenos sveikos ir burnoje švara, pooperacinis gijimas paprastai sėkmingesnis.

Chirurgija

Ką daryti, jei trūksta kaulo implantams?
Tai visiškai nereiškia, kad implantacija negalima. Kaulo atkūrimui yra keletas metodų - kaulo pakaitalas, kaulo blokas, sinuso pakėlimas. O renkantis ilguosius skruostikaulinius arba individualius implantus, kaulo augmentacijos apskritai galima išvengti.
Ar geriau saugoti pažeistą dantį, ar jį rauti ir implantuoti?
Jeigu dantį dar galima sugydyti, rekomenduojame jį saugoti. Išrauti spėsite visada. Implantacija yra puikus sprendimas netekus danties, tačiau savų audinių išsaugojimas visada yra svarbus prioritetas, jei tai tik įmanoma.
Kaip pasiruošti chirurginei procedūrai?
Prieš procedūrą svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, alergijas, nėštumą, lėtines ligas ar buvusias komplikacijas. Jei planuojama sudėtingesnė procedūra, gydytojas iš anksto paaiškins, kaip jai pasiruošti. Prieš visas odontologines procedūras (išskyrus sedaciją) patariame lengvai pavalgyti, nes po nuskausminimo keletą valandų rekomenduojama nevalgyti.
Ar man tinka vienmomentė implantacija?
Vienmomentė implantacija vertinama individualiai. Svarbi kaulo būklė, uždegimo nebuvimas ir jo kontrolė, geras implanto stabilumą ir būsimo protezavimo planas. Ar šis metodas jums tinkamas, chirurgas gali pasakyti po apžiūros, o kartais tik pačios procedūros metu.
Ar implantacija skausminga?
Pati implantacijos procedūra atliekama taikant vietinį nuskausminimą, todėl procedūros metu skausmo nejausite. Po implantacijos keletą dienų gali būti maudimas, lengvas tinimas ar jautrumas, tačiau šis diskomfortas dažniausiai valdomas įprastais vaistais nuo skausmo ir dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės.
Kaip elgtis po implantacijos?
Po implantacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų, pirmąją parą saugoti operuotą vietą, vengti intensyvaus skalavimo, fizinio krūvio, karšto maisto ir rūkymo. Keletą dienų gali būti jaučiamas jautrumas ar tinimas – tai dažnai yra normali gijimo dalis. Jei simptomai stiprėja, reikia susisiekti su klinika.
Kada po implantacijos ar rovimo galiu valgyti?
Pirmosiomis valandomis po procedūros rekomenduojama nevalgyti, o vėliau rinktis minkštesnį, ne karštą, ne aštrų maistą. Po maisto atsargiai išsivalyti dantis, kad neliktų maisto likučių ir neprasidėtų uždegimas. SVARBU rovimo vietos nekrapštyti ir neskalauti.
Ar po chirurginės procedūros galiu grįžti į darbą?
Dantų šalinimą, implantaciją ar kaulo augmentacijas klinikoje paprastai atliekame vakarais, todėl tą dieną pacientai gali ramiai grįžti namo poilsiui. Kitą dieną dauguma pacientų grįžta į įprastą dienos ritmą, tačiau tai labai individualu ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus jautrumo slenksčio ir darbo pobūdžio.
Ar po implantavimo ar danties rovimo visada reikia antibiotikų?
Ne, antibiotikai skiriami ne visais atvejais. Jų poreikį gydytojas vertina individualiai, atsižvelgdamas į procedūros apimtį, bendrą sveikatos būklę ir infekcijos riziką. Antibiotikų nereikėtų vartoti savarankiškai be gydytojo paskyrimo.
Kada po chirurginės procedūros reikėtų sunerimti ir kreiptis į kliniką?
Jei kraujavimas nesustoja, skausmas stiprėja, atsiranda pulsavimas, didėja tinimas, pakyla temperatūra ar atsiranda kiti jums neįprasti simptomai, reikėtų susisiekti su klinika.
Kiek trunka gijimas po implanto įsriegimo?
Pirminis gijimas paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, tačiau implantui pilnai integruotis į kaulą reikia 2-3 mėnesių. Tiksli gijimo trukmė priklauso nuo individualios situacijos, kaulo kokybės, ar buvo atlikta kaulo augmentacija, nuo bendros sveikatos būklės ir pan.
Kiek laiko trunka visas implantacijos etapas?
Tai priklauso nuo klinikinės situacijos. Įprastais atvejais, jeigu nebuvo kaulo augmentacijos, po implanto įsriegimo dažniausiai reikia 2-3 mėnesių iki galutinio rezultato, nes implantui reikia laiko prigyti. Prigijus implantui, protezavimo darbai užbaigiami per pora savaičių.
Kiek laiko tarnauja dantų implantai?
Dantų implantai laikomi ilgaamžiu sprendimu, viskas priklauso nuo burnos higienos, reguliarios priežiūros, bendros sveikatos būklės, sukandimo ir žalingų įpročių. Tinkamai prižiūrimi implantai gali tarnauti labai ilgai, kai kuriais atvejais ir visą gyvenimą.
Ar implantuotas dantis atrodys natūraliai?
Taip, kokybiškai protezuotas dantis paprastai atrodo labai natūraliai ir beveik nesiskiria nuo kitų dantų. Jie atrodo ir funkcionuoja kaip natūralūs, o cirkonio restauracijos leidžia pasiekti estetišką rezultatą ir ypač gerai prisitaiko prie burnos audinių.

Rekomendacijos po gydymo

Ką reikia žinoti po implantų protezavimo?
Net ir sėkmingai atkūrus dantis ant implantų, būtina nuosekli jų priežiūra. Prasta burnos higiena gali sukelti uždegimą, kuris tirpdo kaulą, todėl implantus reikia prižiūrėti taip pat atsakingai, kaip ir savus dantis. Ypač svarbu valyti tarpdančius ir reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną. Implantai taip pat reikalauja priežiūros, todėl jų ilgaamžiškumas labai priklauso nuo kasdienės higienos, reguliarios kontrolės ir asmeninių įpročių.
Kaip elgtis po kaulo priauginimo?
Po kaulo priauginimo labai svarbu saugoti operuotą vietą ir tiksliai laikytis pooperacinių nurodymų. Gijimo laikotarpiu reikia riboti fizinį aktyvumą ir bent savaitei atidėti skrydžius. Kuo tiksliau laikomasi rekomendacijų, tuo stabilesnis gijimas.
Ką reikia žinoti po kanalų gydymo?
Po kanalų gydymo dantis kurį laiką gali būti jautrus kramtant ar spaudžiant. Jei skausmas stiprėja, atsiranda pulsavimas ar tinimas, būtina kreiptis į gydytoją. Po endodontinio gydymo reikalingas tolimesnis danties atstatymas - vainiko plombavimas ar protezavimas, nes tinkamai neatstačius vainikinės dalies, dantis gali skilti.

Nėštumas

Ar galima gydyti dantis nėštumo metu?
Idealiu atveju, gydymą būtų gerai užbaigti iki pastojimo. Tačiau skubiais atvejais, odontologines procedūras galima atlikti ir nėštumo metu, o geriausias metas gydymui - antrasis nėštumo trimestras. Neskubias ir nebūtinas procedūras reikėtų atidėti iki kol baigsite žindymą.
Ar nėštumo metu galima atlikti rentgeno tyrimą?
Pateikiame informaciją iš Radiacinės saugos centro puslapio: Jeigu nėščiai moteriai būtina atlikti radiologinį tyrimą, jos klinikinė nauda turi būti didesnė už jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltą potencialią riziką. Naudojant modernią įrangą ir taikant gerosios praktikos rekomendacijas, dantų rentgeno procedūras galima saugiai atlikti ir nėštumo metu. Nėščia moteris turėtų gydytojui pranešti apie nėštumą ar net nėštumo tikimybę. Pacientėms turi būti pateikta informacija, kad jos, žinodamos, kad laukiasi ar įtardamos galimą nėštumą, turi apie tai informuoti gydytoją odontologą prieš joms atliekant radiologinį tyrimą.

Pacientėms rekomenduojama suteikti informaciją apie tai, kad:
- vaisius yra žymiai jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei nei vaikas;
- nėštumo metu rizika priklauso nuo nėštumo stadijos, procedūros tipo ir sugertosios dozės;
- vaisiaus apšvitos rizika yra didžiausia organogenezės metu (3–15 sav.);
- diagnostinės procedūros, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, daugeliu atvejų grėsmės nekelia, netgi jas atlikus nėštumo metu.