Būsimoms mamoms

Nėščiųjų burnos sveikata svarbi ne tik būsimai mamai, bet ir jos kūdikiui. Sveika būsimos mamos burna – tai pirmas žingsnis užtikrinant vaiko burnos sveikatą. Tyrimai rodo, kad kai kurios burnos būklės nėštumo metu gali blogai paveikti kūdikį. Dantenų ir periodonto ligos susijusios su priešlaikiniu gimdymu ir mažu naujagimio svoriu. Padidėjęs kariesogeninių bakterijų kiekis mamos burnoje lemia didesnį kūdikio sergamumą dantų ėduonimi. Moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiai ėduonimi dažniausiai užsikrečia nuo mamų. Pats nėštumas dantų nepažeidžia. Kiekviena besilaukianti moteris turėtų kreiptis į odontologą patarimo dėl burnos higienos ir gydymo, jeigu jis reikalingas. Gydyti periodonto ligas ir dantis, šalinti dantis nėštumo metu galima, o geriausia tai daryti per antrąjį trimestrą.

Nėštumo metu į burną neretai patenka skrandžio rūgštys, kurios gali sukelti emalio erozijas. Nėštumo pradžioje tai vyksta dėl rytinio pykinimo, o vėliau – dėl susilpnėjusio ezofaginio sfinkterio ir padidėjusios gimdos spaudimo sukelto refliukso. Po vėmimo burną geriausiai praskalauti vandeniu ar fluoro tirpalu, o dantis išsivalyti vėliau, maždaug po valandos. Nėščiosios didesnę riziką susirgti dantų ėduonimi turi dėl sumažėjusio pH burnoje, potraukio prie saldaus maisto ir mažesnio dėmesio burnos sveikatai. Ankstyvas ėduonies pažeidimas matyti kaip balta dėmė ant danties, dažniausiai pastebimas prie dantenų. Mamų, kurios intensyviau serga dantų ėduonimi, vaikai taip pat turi daugiau ėduonies pažeistų dantų. Nėščiosios, norėdamos sumažinti riziką sirgti ėduonimi, turėtų du kartus per dieną švariai išsivalyti dantis ir riboti cukraus vartojimą. Labiausiai vengti saldžių užkandžių. Kuo dažniau saldžiai užkandžiaujama, tuo didesnė tikimybė atsirasti ėduoniui. Ksilitolis ir chloheksidinas kaip pagalbinės priemonės gali būti naudojamos iš karto po gimdymo, kad kūdikiams būtų perduota mažiau kariesogeninių bakterijų. Dantų, ypač krūminių, valymas nėščiosioms neretai sukelia pykinimą. Tačiau nevalyti dantų negalima, nes nešvari burna smarkiai padidina riziką susirgti ėduonimi, dantenų uždegimu bei periodontitu. Nėščiosioms valant dantis patariama:

– Dantų šepetėlį rinktis maža galvute,
– Dantis valyti lėčiau,
– Valant dantis užsimerkti ir susikoncentruoti į kvėpavimą,
– Pabandyti kitus dėmesio nukreipimo būdus, pvz., klausytis muzikos,
– Jei dantų pasta sukelia pykinimą, pakeisti ją kitos rūšies. Jei tai nepadeda, dantis valyti tik šepetėliu su vandeniu ir po to praskalauti skalavimo skysčiu su fluoru. Kai tik nebepykins, vėl naudoti dantų pastą su fluoru.

Kūdikio pieniniai dantys pradeda vystytis jau penktąją nėštumo savaitę. Sveika ir subalansuota dieta, kurioje yra pieno produktų, tokių kaip sūris ir jogurtas, viso grūdo kruopų ir duonos gaminių, kiaušinių, žuvies, tampa būtinų kūdikio dantų ir kaulų vystymuisi mineralų bei vitamino D šaltiniu. Nėštumo metu dažnai susergama dantenų uždegimu. Pats nėštumas jo nesukelia. Bet jei dėl nepakankamos burnos higienos dantenų uždegimas jau buvo, jis paūmėja. Taip įvyksta dėl estrogeno ir progesterono kiekio svyravimų, sumažėjusio imuninio atsako ir burnos bakterijų pokyčių. Nėščiosioms rekomenduojama kruopščiai valyti dantis ir tarpdančius. Esant sunkesniam dantenų uždegimui reikia profesionalios higienos ir skalauti chloheksidino tirpalu. Apie trisdešimt procentų nėščiųjų serga periodontitu – apydantį ardančiu uždegimu. Didesnis uždegimo mediatorių kiekis randamas vaisiaus vandenyse ir placentoje. Manoma, kad tai ir gali lemti priešlaikinį gimdymą. Dėl panašių priežasčių gali gimti ir mažesnio svorio kūdikiai: uždegimo mediatoriai trukdo kraujui patekti į placentą ir sukelia placentos nekrozę, kartu sulėtindami vaisiaus augimą.